Velykos

Velykos — kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė.

Kiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės pavidalu. Todėl per Velykas buvo einama bukynių — vienas laiko kiaušinį, o kitas jį daužia kitu kiaušiniu. Manyta, kad gyvatės — požemio gyventojos, globojančios derlių. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per Velykas buvo ir ridinėjami — susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.

Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda — žemę, mėlyna — dangų, žalia — bundančią augmeniją, geltona — pribrendusius javus.

Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė. Ji dažo kiaušinius, o Velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du Velykės kiaušinius.

Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmąją dieną Velykos būdavo švenčiamos namuose, tik vakare jaunimas susirinkdavo į būrį ir giedodavo. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius.

Antroji Velykų diena — vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eina kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems padovanoja krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki...“

Trečiąją Velykų dieną buvo laistomasi vandeniu. Tikėta, kad laistymasis pašalina visokias blogybes, lemia gerą derlių, sveikatą ir jaunystę.

Ketvirtoji Velykų diena (kai kur trečioji) buvo vadinama Ledų diena. Buvo tikima, kad šią dieną negalima dirbti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu. Šią dieną šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai. Dar kitaip Atvelykis vadinamas vaikų Velykomis (Velykėlėmis).

---

2022 m.

Velykos „Volungėlėje"

Su kiškiais, paukščiais ir margais kiaušiniais į Įstaigą atėjo Atvelykio žaidimai ir siurprizai. NUOTRAUKOS

__________________________________________________________________________________________________________________________________________

2021 m.

   MAŽOSIOS VELYKĖLĖS

    2021-04-02

  Priešmokyklinės „Drevinukų“ gr. vaikai (mok. Vilma, Viktorija ir Rūta) prieš Velykas išmoko daug kiaušinių marginimo būdų ir pakvietė juos išbandyti per šventes namuose. Filmas

 2021 m. balandio 6 d. laimingi mažieji „Volungiukai" darželio kieme kūrė savo grupės margutį, šoko su Šarka, ieškojo Zuikienės paslėptų margučių, džiaugėsi Velykės vaišėmis. Šventinės pramogos „Kas ant margučio išrašyta“ nuotraukos.

  

 

---

 2019 m. RIED RIED MARGUČIAI

2019 m. balandžio 2 d. „Volungėlės“ prešmokyklinukai dalyvavo Klaipėdos etnocentre vykusiame edukaciniame renginyje „Ried ried margučiai“

Renginio nuotraukos

 

---

2018 m. „SUSIRINKOM PO VELYKŲ“

Po šv. Velykų antradienį (3 d.) darželyje ridenome margučius ir 11 val. susirinkome į bendrą šventę darželio kieme. Čia vaikus pasitiko Kiškienė, Višta ir Velykė.

Šventės įstaigos grupėse ir kieme nuotraukos.

Šventės filmuotos akimirkos.

 

---

2017 m.VELYKOS „Volungėlės“ kieme

Renginio vedėjos: 2 Šarkos (auklįtojos Vilma ir Reda), Kiškienė (auklėtoja Vaiva), Velykė (auklėtoja Vida), Varna (men.ugd. mokytoja Rūta).

Priemonės: garso kolonėlė, dainų įrašai, vežimukas, dideli kiaušinių trafaretai, dažai, „Kinder“ kiaušinukų barškučiai, vaikų atsinešti margučiai, loveliai margučių ridenimui, vaišės (maži riestainiai).

1. Skamba dainos „Tai pavasarėlis“ įrašas.
2. Atskrenda 2 Šarkos. „Kaip smagu, kad jau pavasaris ir visur žalia. Mano nuotaika tokia pavasarinė — labai norėčiau turėti naują mėlyną švarką. Gal vaikai tokį matė?“
3. Kartu su Varna visi vaikai šoka šokį „Šarkos švarkas“.
4. Šarkos. „Ar jums neatrodo, kad per tas linksmybes kažką pamiršom padaryti? Gal „Drevinukų“ gr. vaikučiai mums primins?“ (vaikų eilėraštis)
5. Ateina Kiškienė, atsiveža vežimuką su nedažytais kiaušiniais. „Štai kur jūs skraidote, šarkos tarškos. Ar tik nebūsite tinginėlės — žadėjot padėti dažyti kiaušinius ir dingot kaip į vandenį“
6. Šarkos. „Nepyk jau, nepyk. Vaikai tau padės nudažyti. Ir net dainelę padainuos apie kiškio ūsus“
7. Kartu su Varna vaikai dainuoja dainą „Kiškio ūsai“
8. Šarkos. „Dabar jau laikas padėti kiškienei margučius marginti“
9. Didiesiems darželinukams išdalinami kiaušinių trafaretai, dažai ir jie margina, vėliau pakabina trafaretus ant sienos. Mažesni vaikai dainuoja dainą „Jei patinka ši dainelė“, vingiuoja po pievą susikibę traukinuku skambant linksmai muzikai.
10. Ateina Velykė su dviem „Šiaudinukų“ gr. vaikais, kurie netrukus deklamuoja eilėraštį apie nudažytus kiaušinius.
11. Kartu su Varna vaikai dainuoja O.Pučinskienės dainą „Margutis“.
12. Velykė netrukus pastebi, kad pakeliui pamatė vaikams skirtus margučius ir prašo juos surasti. Visi vyresni vaikai bėgioja po kiemą ir ieško „pamestų" (t.y. paslėptų) margučių. Suradusieji gauna saldžią dovaną.
13. Kartu su Varna vaikai dainuoja dainą  „Velykų saulutė“.
14. Kadangi vaikai taip stengėsi, tai Kiškienė nusprendžia vaikams išdalinti „kiškio pyragėlius“ (kiekvienam po riestainį). Visi eina ridenti margučių.

  

Daugiau nuotraukų galima rasti mūsų Facebook svetainėje, paspaudus nuorodą.

---

2016 m.

Margučių medis ir kiti velykiniai džiaugsmai

Susirinkę po Velykų vieną įstaigos kiemo medį vaikai ir pedagogai padabino pūstais ir išpuoštais kiaušiniais, grupėse ir lauke šventė Atvelykį, rideno margučius ir dėliojo didžiulę margučio dėlionę.

Nuotraukų galima rasti įstaigos Facebook svetainėje, paspaudus nuorodą.

---

2015 m. 

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

 

---

2014 m.

 

 

---

2013 m.

Laukiame Velykų (2013 m. kovas)

2013 m. kovo 28 d. „Šiaudinukų“ ir „Gintariukų“ grupių vaikučiai lankėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) edukacinėje valandėlėje „Mano Velykų margutis“. Muziejaus darbuotojai vaikams papasakojo iš kokių natūralių medžiagų daromi dažai kiaušinių marginimui (pvz., iš burokėlių sulčių — raudoni, iš ąžuolo žievės ir surūdijusių gelžgalių — juodi), kad natūralūs dažai rauginami apie mėnesį laiko, kokiais būdais ir raštais marginami kiaušiniai, kaip su jais žaidžiama (pvz., smailasis kiaušinio galas daužiamas pirmą Velykų dieną ir simbolizuoja dangų, o bukasis galas — antrą Velykų dieną ir simbolizuoja žemę).
Vaikai margino vašku, žiūrėdami į pateiktus piešinius ir margučius, vašku piešė savo vardo pirmą raidę, gėrėjosi paroda.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

Ir darželio svečiai, ir vaikai su tėveliais kiaušinius margino tradiciniu būdu — su vašku, o taip pat kita netradicine technika:
• kiaušinius dekoravo kvilingo būdu (plonas popieriaus juosteles susukame įvairiais ornamentais ir klijuojame);
• kiaušinius dažė su šilko popieriumi (specialus šilko popierius suplėšomas mažom skiautelėm, jomis aplipinamas šlapias kiaušinis, kuris po to įvyniojamas į kojinę ir verdamas paprastame vandenyje);
• kiaušinius marmuravo su specialiais Magic Marble dažais (dažai įlašinami į vandenį, virtas kiaušinis dedamas į dažus vandenyje - dažai prilimpa).

VELYKŲ ŠVENTĖ (2013 m. balandžio 2 d.) Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“

Laukėm laukėm žalumos, bet kol kas sulaukėm baltų, snieguotų Velykų. Trys Kiškienės pakvietė visus vaikučius į papuoštą sporto salę padainuoti, pašokti ir pasitikti Velykę.

Patys mažiausi kiškučiai ir vyriausi vaikučiai smarkiai sportavo: kiškiai kuo greičiau kibirėliais kiaušinius nešė, o vikrieji priešmokyklinukai su mediniais šaukštais kiaušinius per kliūtis gabeno — nė vieno nesudaužė.
Velykė už pastangas visus dalyvius apdovanojo.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

Kas vaikams labiausiai įsiminė per Velykas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“? Vaikų atsakymus apibendrino meninio ugdymo mokytoja Rūta Budinavičienė interneto svetainėje www.ikimokyklinis.lt (2013-04-22)

VAIKŲ APKLAUSA „Pavasario šventė - Velykos“ (2013-04-03)
Klausėme vaikų, kaip jie šventė Velykas, kas jiems įsiminė labiausiai. Pokalbyje dalyvavo 5-6 metų vaikai: Ugnius, Radvilė, Kristupas, Magdė, Saulė ir Aurimas iš „Gintariukų" grupės, Karolina, Julius, Jokūbas ir Mantas iš „Žiedynėlio“ grupės, Kamilė, Akvilė, Rokas ir Gabija iš „Šiaudinukų“ grupės, Matilda, Benita, Ernestas, Benas ir Gabija iš „Drevinukų“ grupės.

1) Prieš Velykas „Gintariukai“  ir „Šiaudinukai“ buvote išvažiavę į muziejų. Kas ten patiko labiausiai?
Vaikai pasakojo, kad ekskursijoje vieniems labiausiai patiko dažyti, sužinoti, kaip reikia išgauti spalvas, kitiems - daryti su žvakėm tuos taškiukus, kai mokytoja pasakojo apie kiaušinius, margučius, tretiems — kai ėjo žiūrėti kiaušinių parodos.

2) Kaip Velykas šventėte namuose, svečiuose?
Daug vaikų namuose padėjo tėveliams marginti kiaušinius, dažniausiai, su svogūnų lukštais. Saulė džiaugėsi: „mes namuose darėm su mamyte ant kiaušinių taškučius, mama — du mėlynus margučius, aš — du raudonus, o brolis — du žalius“. Karolina dažė su popieriukais, su spalvotom tabletėm ir truputi su lipdukais.Manto šeima dažė su lukštais ir pridėjo tokių blizgučių. Ernestas pasakojo, kad jam buvo įdomu dažyti kiaušinius su dažais, išgaunant kuo daugiau spalvų: „reikia dažų užpilti ant skuduriukų (gali būti nuo užuolaidų), įdėti kiaušinį, surišti siūleliu ir virti“. Benita buvo išvažiavusi prie jūros prisirinkti „kačiukų“ (blindės, žilvičio šakelių), smilgų, žolyčių, kuriais vėliau puošė dažomus kiaušinius. O taip pat pasakojo: „dažėm visi su tampomu popierium, kurį reikia įdėti į kojinę, aplipinti kiaušinį, kitus margučius darėm marmurinius su perlamutru“.
Vaikams patiko kiaušinių daužavimas su kitais šeimos nariais, stipriausio kiaušinio rinkimai, jų ridenimas iš kaladžių pastatytomis čiuožyklomis, iš močiutės pasiskolintais ar pirktais loveliais. Jokūbas namuose žaidė darželyje išmoktą žemaitišką žaidimą „Nešu nešu kiaušį“. Benas prisiminė, kaip jį apgavo teta Lina pasakiusi, kad dažė kiaušinius su nagų laku.

3) Kas buvo įsimintiniausia Velykų šventime darželyje?
Vaikams didelį įspūdį paliko Velykės sutikimo šventė sporto salėje. Patiko salės papuošimas, sakyti ir klausytis kiškio eilėraščių, kai maži vaikai salėj šoko ir dainavo, kai atėjo zuikiai ir atsinešė kiaušinius, sakė eilėraščius, kai salėj atspėjo mįsles, patiko tas krepšys su gražiausiais margučiais, matyti kiškius, Velykę, šokti „Pam pam puri" ir „Bėga pempė upeliu“ žaisti estafetes (su šaukštu nešti kiaušinius).
(Vaikų mintis surinko ir užrašė Rūta Budinavičienė)

(Paskutinį kartą svetainės puslapis atnaujintas 2022-11-17)