Rasos (Joninės)

Kasmet apie birželio 22 – 24 d. stoja ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų (Kupolės) šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono Krikštytojo varduvėmis.

Ką reiškia RASA? Rasoti —  žydėti, plaukti, rastis. „Man ši senoji šventė tarsi šaknys ar pamatas, ant kurio stovime. O Kristus ir jo pirmtakas šventasis Jonas Krikštytojas su savo vandens krikštu yra tarsi tos šventės pražydėjimas, kaip iš kamieno išaugęs ir pražydęs žiedas“ (Rasa Ambraziejienė). Vandens ir ugnies sąjungoje, slapties valandą pražįsta auksinis paparčio žiedas. Sakmė apie pražystantį nakties glūdumoje stebuklingą paparčio — kuris niekada nežydi — žiedą yra esminis baltų pasaulėvaizdžio mitas (gimsta nauja, dar nebūta). Istorija apie ugnies žiedu pražystantį papartį yra sakmė apie Žmogų, kuris nepasiduoda blogio grasai ir vyliui ir kuriam atsiveria, pražysta meilės slėpinys. „Mylėkime ją ir gaivinkime, kad sudrėktų mūsų širdys ir sielos tąja rasa, kad neužgestų mumyse lietuviškumo esmė, tie vasaros laužų atšvaitai, kad neužpūstų vėjai tos gležnos žvakės liepsnelės, vilties sakramento, supamo tamsių vandenų. Mūsų pareiga — sau ir kitiems ją išsaugoti, o gal ir prikelti naujam gyvenimui, naujai švariai liepsnai.“ (Algirdas Patackas)

Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“ yra tradicija švęsti Rasų šventę. Kai vasarovidyje stoja ilgiausios dienos ir trumpiausios naktys, vakai pasipuošia žolynais, vainikais ir pro simbolinius vartus, atkeliauja į pievą, kurioje dainomis, rateliais pagerbia Saulę, Ugnį, Rasą, Žolynus, mena mįsles, seka sakmes, prisimena „burtus“, valgo vaišes ir pan. Pagerbiami įstaigą lankantys Jonukai, suaugę varduvininkai.

Savo šventę stengiamės švęsti lauke; deriname etnokultūrines tradicijas (ritualai, laužas, vainikai, liaudies dainos, rateliai, mįslės, sakmės) ir vaikiškas pramogas (žaidimai su pasakiškais personažais Raganaite, Žolininke, burbulų pūtimas, sportinės rungtys, vaikų diskoteka ir kt.).

2023 m.

SAULĖGRĄŽOS ŠVENTĖ ĮSTAIGOS KIEME

Birželio 23 d. vainikais pasipuošę vaikai sugužėjo į Įstaigos kiemą. Joninių šventę pradėjo ąžuolais ir gėlėm vainikuotų trimitininkų ansamblis. Vaikams reikėjo įveikti tiltą, kurį saugojo du sargai. Pirmąjį sargai praleido mažąjį Joną, o vėliau - visus vainikuotus ir su gera nuotaika. Ritualų dalyje vaikai dainavo apie saulę, rasą, žolynus, raitelį Joną, minė mįsles. Pramoginėje dalyje vaikai keliavo į edukacines stoteles. Saulės stotelėje juos pasitiko mokytoja Laima ir su veidrodukais vaikus mokė gaudyti saulės zuikučius. Vandens stotelėje mokytoja Rūta su vaikais darė vandens eksperimentus (kas (ne)skęsta, vandens garsų muzika). Žolynų stotelėje mokytoja Irma vaikus mokė pasidaryti gėlių servetėles, piešti ant įmautės. Įstaigos kieme buvo sukurtas laužas, vaikus keptomis bulvėmis su lupenom vaišino Įstaigos virėjos. Veiklas fotografavo logopedė Lina ir kitos mokytojos.

Renginio nuotraukų albumas

2022 m.

VIDURVASARIO ŠVENTĖ ,,VOLUNGĖLĖJE"

Įstaigoje visa bendruomenė pažymėjo vasaros šventę Jonines arba Rasas: pasipuošė vainikais, sveikino Jonukus, dainavo žemės, saulės, Jonų dainas ir žaidė žaidimus, plukdė vainikus ir atliko kitus vandens eksperimentus. Šventė pavyko. NUOTRAUKOS

(Paskutinį kartą svetainės puslapis atnaujintas 2023-06-17)