Užgavėnės

Užgavėnės — sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis — išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).

Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). 

Užgavėnių metu rengiamas karnavalas — žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. 

Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Kartais vaidinamos vestuvės, kai nuotaka persirengia vyras, o jaunuoju — moteris. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Lašininis išvejamas, o karaliauja Kanapinis.

Šventės metu deginama pamėklė Morė, kitur dar vadinama Kotre, Raseinių Magde, Čiučela. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša. Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią. 

---

2024 m.

Užgavėnės 2024

Belaukiant Užgavėnių vaikų tėveliai buvo paraginti dalyvauti savadarbių instrumentų parodoje.

Užgavėnių linksmybės prasidėjo vasario 13 d. (antradienį) grupėse ir tęsėsi salėje. Persirengėliai: vaikai ir Gervės, Ožka, Meška, Šeimininkė, Lašininis ir Kanapinis.

Renginio nuotraukos Nr. 1

Renginio nuotraukos Nr. 2

2023 m.

 2023-02-17

• Nuotraukų galerija Nr. 1, Nr. 2

___________________________________________________________________________________________________________________________________________

2022 m.

2022 kovo 1 d. Užgavėnės

Šiais metais labai simboliškai pirma pavasario diena sutapo su žiemos išvarymo švente Užgavėnėmis. Daugeliui vaikų ši šventė palieka didelį įspūdį. Pasigrožėkime pedagogių užfiksuotomis akimirkomis > NUOTRAUKOS

___________________________________________________________________________________________________________________________________________

2021 m.

ŽIEMA ŽIEMA, BĖK IŠ KIEMO   (2021-02-17)

 Vijom vijom, tik ar išvijom žiemą? Nuotraukų galerija.

 

 

---

2020 m. UŽGAVĖNĖS

Vasario 25 dieną 11.00 val. LAŠININIS IR KANAPINIS kvietė visus į UŽGAVĖNES!

Renginio nuotraukų albumas įstaigos Facebook puslapyje

2020 m. Užgavėnių „Volungėlėje“ filmuoti fragmentai „Kaip mes varėm netikėlę žiemą“

 

---

2019 m. UŽGAVĖNĖS 

 

---

UŽGAVĖNĖS „VOLUNGĖLĖS“ KIEME

2018-02-13

„Volungėlė“ tradicijų nepamiršta ir jas puoselėja. Pirmadienį grupėse „virė“ smagus darbas — vaikai kūrė kaukes, o dar anksčiau — gamino Morę, mokėsi Užgavėnių žaidimus, susipažino su tradicija. Tikroji Užgavėnių diena yra antradienis. Puiku, kad vaikų tėveliai tai žino ir šiandien savo vaikus papuošė kaukėmis, skaromis, karoliais ir pan., įdavė savadarbius barškučius, vaišių. Tiesa, tradicinių (tėvelių vaikams padarytų iš medžiagos, kailio, siūlų ir pan.) išmoningesnių kaukių šiemet pasigedome... Prisitriukšmavom, prisilinksminom ir išvarėm žiemą iš kiemo.

 

Užgavėnių nuotraukos.

Filmuoti Užgavėnių šventės fragmentai.

 

---

2017 m. vasario 17 d.

Savaitę prieš Užgavėnes įstaigoje vyko savadarbių muzikos instrumentų paroda (nuotraukos Facebook).

Į tradiciškai antradienį švenčiamas Užgavėnes vaikai susirinko su kaukėmis ir Užgavėnes šventė lauke (nuotraukos Facebook).

 

 

 

---

2016 m. vasario 9 d. 

Blynų, kaukių, triukšmo, laužo ir linksmybių diena

Kaip mes blynų dieną varėme iš kiemo žiemą: pasisotinom blynais, pasislėpėm po velniukų, čigoniukų, meškų, ožiukų, raganiukų ir kitokiomis kaukėmis, apsiginklavom tarškalais-barškalais, prisisėmėm pilnas rieškutes geros nuotaikos, pasikvietėm Lašininį su Kanapiniu ir, pasičiupę Morės kaliausę, ją lauže sudeginom. Šaukėm ir triukšmavom labai garsiai, tik ar žiema mus išgirdo? 

 

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

Daugiau nuotraukų mūsų įstaigos Facebook puslapyje.

 

---

2015 m. vasario 17 d.

Prieš Užgavėnes net patys mažiausi darželinukai pratinosi nebijoti kaukių:

Ei šnei, ei šnei,
Tumba basa, tumba basa,
Šurum burum marti toli,
Kajetons kap šetons,
Pirli pirli kum kum kum...

Laukdami Užgavėnių priešmokyklinių grupių vaikai lankėsi Mažosios Lietuvos muziejuje, edukacinėje valandėlėje „Užgavėnių kaukės“, įstaigos muzikos valandėlėse stebėjo filmus „Užgavėnės Rumšiškėse“, „Ei šnei“ ir kt.

Pačios Užgavėnės tradiciškai įstaigoje buvo švenčiamos antradienį.

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

 

---

2014 m.

 

• Užgavėnių šventės Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“ fragmentai (2014 m.). Fotografavo Alma Rumšienė, montažas Rūtos Budinavičienės.

Šių metų Užgavėnės buvo be sniego. Bet tai nesugadino šventės. Užgavėnių antradienį įstaigos kieme buvo daug linksmybių: 

• iš visų kiemo pakampių triukšmu vijome žiemą;
• lankėmės Užgavėnių fotostudijoje „Išsišiepk“;
• rinkome nuostabiausią Užgavėnių vaikų kaukę;
• užrištom akim vienas kitą maitinome blynais;
• užrištom akim bandėm pataikyti į kuolą su moline puodynėle;
• galynėjomės su lazdomis, ant kurių galų pririšti maišai;
• šokome meškų ir blynų šokius;
• deginome Morę (Morė — mitinė žiemos dvasia) 
  • 
  • 
  • 
  • 
  • 
  • 
  • 
  • 
  • 
  •  

---

 

 

 

Šių dienų (naujoji) tautosaka Užgavėnėms:

 

Duokit blynų ir arbatos, mes jums duosime sveikatos. Jei saldainių dar pridėsit - mes jums laimės palinkėsim. O jeigu negausim nieko - išvoliosim jus ant sniego.	Laumės, aitvarai, velniai jus užpuolė nelauktai. Pavaišinkit mus visus - bus gyvenimas gražus. O jei būsit nevaišingi, bus jums metai nelaimingi.
Mes atėjom iš peklos išvaryt šaltos žiemos. Kad nebūtų mums čia šalta, duokit blynų visą kalną. Jeigu vaišių nesulauksim, tai ant šakių jus pamausim.	Nesislėpki, gaspadine, neški blynus su grietine, ar kitokius skanumynus, kur esi prisigaminus. Mes neliksime skolingi ir bus metai tau laimingi.

 

Užgavėnių eilėraščiai:

 

Užgavėnių blynai Jeigu dar kas nors nežino - eisiu šiandien kepti blynų! Vežkit čia mašiną miltų! Ir aliejaus - kad nesviltų. Dešimt kibirų uogienės! Ir nelauksim vakarienės - valgysime, kol karšti, nes blogai pilvai tušti! Šiandien turim būti sotūs, kad sėkmė visur šypsotūs!	Užgavėnės (1) Saulė rieda dangumi, Blynus tepa medumi. Pamojuojam žiemai šaltai Ir nusivelkame paltus. Pučiam pučiam birbynes, Vėjas supa supynes, Skruzdėlė pravėrė langą Ir išlipt į lauką bando. Užgavėję saldžiais blynais, Vežam ožį į karklynus. Saule, saule, eikš pas mus, Šildyk žemę ir vaikus!
Blynų noras Jeigu blynų didis noras, Kimšk, kad pilvas būtų storas. Šitaip žiemą išvarysi Ir pavasarį atvysi. Jei saulutė dar nešviečia, Lai tau blynas šiandien šviečia. Te išsipučia pilvukas Ir nurausta tau skruostukas.	Užgavėnės (2) Brrr... Sušalome į ragą! Bet žiema mums nebaisi! Štai, kaitri ugnelė spraga. Tuoj sušilsime visi! O tada jai pasakysim: -Žiema, susibodai! Štiš! Kai iš kiemo ją išvysim, Greit pavasaris prašvis!

 

Užgavėnių kaukių gaminimas:

 

• Užgavėnių kaukė papjė mašė (sluoksniuotas popierius) technika. Panašiu būdu galima lentelę keisti trilitriniu stiklainiu ir formuoti tik iškilias (padidintas) kaukės dalis: nosį, akis, antakius, lūpas, žandus, ausis. Laikraščius galima keisti popieriniais rankšluoščiais. Viršutinį laikraščių sluoksnį taip pat galima keisti vaistinėje pirktu gipsiniu tvarsčiu (medvilninė marlė prisotinta gipsu).
• Popierinė Užgavėnių kaukė iš kiaušinių dėžučių. Kiaušinių dėžutes smulkiai suplėšom, užplikom verdančiu vandeniu. Dar kartą masę permalam blenderiu ar mikseriu, vandenį nuspaudžiam. Iš gautos masės kaip iš plastelino lipdom ant trilitrinio stiklainio kaukės formą (kaip papjė mašė). Padžiaunam ant radiatoriaus keliom dienom, kad išdžiūtų. Apkarpom kraštus, išpjaustom skyles, jei reikia, pritaisom ragus. Nudažom, dekoruojam (siūlais, kailiu, medžiaga, pakulom). Pritaisom gumą, kad laikytusi ant galvos.
• Tinklo principu nerta Užgavėnių kaukė. Neriam vašeliu iš spalvotų siūlų. Paliekam sklyles akims ir burnai (šių kaukių pavyzdžių rasite žemiau pateiktose nuotraukose).
• Užgavėnių kaukė iš medžiagos. Parenkam (grubesnio, storesnio) vienspalvio audinio medžiagą kaukės pagrindui. Iškerpam nosies, akių ir burnos skyles. Dekoruojam kitos spalvos siūlais, kailiu, medžiagų skiautėmis. Galima atskirai prisiūti nosį, antakius, barzdą, plaukus, nudažyti atskiras detales. Pritvirtinti gumą.

 

Tradicinės kaukės vaizduoja Ožį, Mešką, Gervę, Lašininį (pvz., su kiaulės nosimi ar kiaulės snukiu), Kanapinį (pvz., ištįsusiu veidu, idubusiais žandais, nuspurusiais ūsais, su aukšta skrybėle). Lašininis per visą savaitę gabena lašinių paltis, kumpius, karkas, skilandžius, dešras ir kt. Kanapinis velka silkes, aliejų statines, aguonų maišus, kisieliaus puodus... Nuo Kalėdų iki Užgavėnių tarp savęs pykstasi ir ruošiasi mūšiui.

 

Kiti personažai vaizdavo Raitelį su arkliu, Velnią, Raganą, Giltinę, žyduką, Daktarą (Vengūrą), Jaunavedžius. Užgavėnių veikėjai ir savo išvaizda (kaukės, keisti išversti drabužiai, dirbtiniai plaukai, barzdos), ir savo elgsena (kalboje įterpia įvairių garsiažodžių, svetimžodžių) pabrėžia, kad yra svetimi, iš kito krašto (iš anapus, iš už jūrų marių).

 

 Užgavėnių šventės ŽAIDIMAI:

 

Važinėjimasis, rogučių lenktynės
Senovėj buvo važinėjama nuo kalniukų rogutėmis. Taip pat važinėtasi arkliais pakinkytais vežimais. Važinėjama rėkaujant, triukšmaujant, dainuojant. Buvo stengiamasi išvirsti iš rogių ir pasivolioti sniege. Tikėta, kad žemė ir žmogus labai susiję. Dėl to besivoliodami žmonės stengėsi perduoti žemei dalį savo jėgų ir energijos, kad jinai sustiprėtų ir atsibudus po žiemos negailėtų žmogui gėrybių.

 

Tradicinis žaidimas „Gaidžių peštynės“

 

Viduryje nubrėžiamas ratas. Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti viens kitą iš už rato ribų. Gaidys — vaisingumo, budrumo simbolis, savo giedojimu jis gali nubaidyti piktąsias dvasias, kurios kenkia pasėliams, gyvuliams ir žmonėms.

 

Tradicinis žaidimas „Grumtynės su maišais“

 

Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno prikištais maišais. Užduotis – pargriauti priešininką mušant maišu.
Dažniausiai tokias grumtynes rengdavo Lašininis ir Kanapinis.

 

Kaukės

 

Baisiausios, tradicinės ir išradingiausios kaukės rinkimai.

 

Blynų mėtymas į keptuves

 

Paruošti iš kartono iškirptus apskritimus-blynus ir kelias keptuves. Keptuves padedame ant grindų, ant kurių nubrėžiame liniją, kurios vaikams peržengti nevalia ir...stengiamės mesti ir pataikyti blynus į keptuves! Arba paimti į rankas keptuvę ir mėtyti kartono blynus į viršų, bandant juos ore apversti.

 

Blynų paišymas

 

Taip, išgirdote teisingai, blynų paišymas! Suaugusieji kepa blynus, vaikai juos stebi. Iškepti blynai dedami ant servetėlių, vienkartinių lėkštučių ir, pamirkius teptukus arba į medų, arba į šokoladinį sirupėlį, piešiama ant blynų! Kai piešinys baigtas, blynas keliauja į pilvuką!

 

Lenktynės su blynais
Įduoti vaikui į rankas du pieštukus. Ant tų pieštukų padėti blyną, kurį nenumetęs jis turi nunešti iki keptuvės ir į ją įmesti.

 

Riestainių konkursas
Raikia surinkti kuo daugiau riestainių, iškabintų aplink augančiuose medžiuose ir krūmuose.

 

Šauniausio blyno, blynelio ar sklindžio konkursas

 

Menam mįslę keturgyslę: kokį patiekalą vaikai mielai valgytų pusryčiams, pietums ir vakarienei, o kiekviena mama sugalvotų mažiausiai 10 skirtingų sveikų priedų prie jo? Na žinoma, tai — blynai!

 

Pavyzdžiui:
1.Vieną storesnį ir skalsesnį blyną (pvz. kai tešloje naudojama ir varškė ar košė) įdėkite į lėkštę ir dekoruokite vaisių gabaliukais. Galite šį darbą patikėti net ir pačiam valgytojui. Saulytė ar gėlytė tikrai bus skaniau, nei paprastas blynas!
2.Iš mažesnių apvalių blynukų galite sudėlioti pailgoje lėkštėje šimtakojį. Teliks iš razinų ar mėlynių padaryti jam kojeles, o iš šokoladinio kremo ant pirmojo blynelio nupiešti veiduką.
3.Vyresniems dekoruotojams galite patikėti išdėlioti ant blyno ir kokio nors personažo veidą. Kūrybiniam procesui panaudokite vaisių gabalėlius, uogas, spalvotus žirniukus, pusryčių dribsnius, varškės kremą, grietinėlę ar vaisių sirupą.
4.Blynai-žvėreliai — kitas įdomus žaidimas. Iškepkite didesnių ir mažesnių apvalių blynų, iš jų galima išdėlioti šuniuką, meškiuką ar netgi kiškį. Pagrindas – didžiausias blynas, uždėjus ant jo mažesnįjį gaunamas reljefinis snukutis, pridėjus du mažesnius blynukus viršuje — ausytės, iš vaisių gabalėlių išdėliojamos akytės, nosis, burna.

 

Kodėl per Užgavėnes valgomi blynai?

 

Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat sekmadienį valgoma 3, pirmadienį — 6, o antradienį, per Užgavėnes — net 9 kartus. To paties patiekalo nepatieksi — reikia ruošti vis ką nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys persirengėlių! Ką šeimininkė darys — paprasčiausia iškepti blynų. Tačiau tradicinis Užgavėnių patiekalas yra šiupinys su kiaulės uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi po Kalėdų stojęs mėsėdas. Liko tik jo uodega.

 

Užgavėnių blynų receptai (parsisiųsti):

 

• Plikyti blynai;
• Lietiniai blynai su aguonomis;
• Mieliniai sklindžiai su riešutais;
• Grikių blynai su lašinukais;
• Čirviniai blynai.

 

(Paskutinį kartą svetainės puslapis atnaujintas 2023-02-24)